Baltriškių Šv. Kazimiero bažnyčia

1913 m. Baltriškėse buvo pastatyti laikinieji maldos namai. 1919 m. iškilo klebonija, o 1920 m., aprimus Nepriklausomybės kovoms ir norint sustabdyti rusinimo bei stačiatikių vienuolyno pastatyto Antalieptėje įtaką, buvo pastatyta Šv. Kazimiero bažnyčia. Tais metais šalia bažnyčios iškilo ir laikina medinė rąstų varpinė.

Bažnyčios statyba ir fundacija susijusi su Zavadskų šeima. Steponiškio viensėdijos savininkas, Lietuvos bajoras Hermanas Zavadskas buvo išsilavinęs žmogus. Apylinkėje jis buvo žinomas kaip sumanus patarėjas teisiniais klausimais.

Hermano brolis Adomas ir jo žmona Elena Zavadskai padovanojo steigiamai Baltriškių bažnyčiai valaką žemės ir finansavo bažnyčios statybą. Fundatoriai pareikalavo, kad iki jų gyvenimo pabaigos sekmadieniais Evangelija būtų skaitoma lenkų kalba, o altoriaus dešinėje pusėje būtų įrengti klauptai Zavadskų šeimos nariams. Zavadskų šeima yra palaidota bažnyčios kriptoje. Išorinėje bažnyčios sienoje įmūryta lentele yra pažymėta palaidojimo vieta.

Pirmuoju bažnyčios kunigu nuo 1913 m. buvo Simonas Žižys.

Pasak vietos gyventojų, per Antrąjį pasaulinį karą artilerijos sviedinys pramušė bažnyčios lubas, išmušė dalį sienos, tačiau nesprogo. Karo metu varpai buvo paslėpti kapinėse. Pagrindinis bažnyčios bokštas buvo nugriautas, nes iš jo buvo labai patogu šaudyti – matėsi visos apylinkės (net iki Salako). Po karo bažnyčia suremontuota. 1950 m. prie bažnyčios buvo sumūryta akmeninė siena, ant kurios turėjo būti pastatyta varpinė. Sovietinė valdžia uždraudė statybas, varpas buvo laikinai pakabintas bažnyčios bokšte.

Baltriškių bažnyčia – medinis liaudies architektūros formų sakralinis pastatas, turintis ir klasicizmo bruožų. Šventovę puošia 20 m. aukščio dviejų tarpsnių bokštas su aukštu piramidiniu stogeliu ir metaliniu kryžiumi. Bažnyčios stogas – laužytais galais, yra trapecinis frontonas. Šventorių juosia akmenų mūro tvora.

Viduje įrengti trys altoriai. Pagrindinis naujausias altorius yra valties formos – tai Bažnyčią reiškiantis ženklas ir Tiberiados bendruomenės simbolis: Kristus yra tarp mūsų, jis ateina kiekvienos Eucharistijos metu. Nuo II amžiaus, kuomet buvo meldžiamasi prie kankinių kapų, Bažnyčioje paplito tradicija į altorius įdėti relikvijų. Altoriuje yra šv. Kazimiero, šv. Jono Pauliaus II ir dar keletas kituose altoriuose buvusių relikvijų. Apsidėje kabo didelis kryžius – tai šv. Damijono Kristus, vienuolio iš Sirijos XII amžiuje nutapytos ikonos reprodukcija. Toks kryžius kabojo šv. Damijono koplyčioje Asyžiuje, Italijoje. Dar būdamas jaunas Pranciškus Asyžietis meldėsi priešais šį atvaizdą ir išgirdo Nukryžiuotojo balsą: „Pranciškau, eik ir atstatyk mano namus, kurie, kaip matai, virsta griuvėsiais.“ Šis kvietimas, aktualus šiandien ir mums bei visiems į Baltriškes atvykstantiems piligrimams. Altoriaus dešinėje stovi šv. Kazimiero statula. Vienoje rankoje jis laiko Evangeliją, ant kurios padėta jo karūna, o kita ranka rodo į altorių.

Šoniniai altoriai buvo restauruoti. Marijos altorius turi ypatingą vertę. Aušros Vartų Marijos atvaizdas atkeliavo iš Vencavų bažnyčios, kurią XX amžiaus pradžioje uždarė Ortodoksų Bažnyčia. Kito šoninio altoriaus paveiksle vaizduojamas šv. Pranciškus, gaunantis stigmas.

2009-2011 m. vienuolių pastangomis bažnyčia buvo renovuota, pastatyta stulpinė varpinė, į kurią įkelti trys varpai. Jie pašventinti Panevėžio vyskupo Jono Kaunecko 2012 m. kovo 31 d.

2012 m. birželio 9 d. renovuotą bažnyčią konsekravo vyskupas J. Kauneckas ir apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Luigi Bonazzi.

Kiekvieną sekmadienį, šv. Kazimiero bažnyčioje, 11 val. aukojamos šv. Mišios. Kviečiame atvykti.

Krikšto ir santuokos sakramentai Baltriškių bažnyčioje neteikiami. Dėkojame už supratingumą.