Visas mūsų tikėjimas telpa toje Velykų naktyje, kai mirtis nugalima ir mus apima gyvenimas. Evangelijose apie Prisikėlimą, kurias skaitome Velykų laikotarpio pradžioje, vaizduojami Jėzaus mokiniai, kurių kiekvienas savaip priima šią neįsivaizduojamą naujieną. Vieni greičiau, kiti lėčiau, tačiau visi padeda vieni kitiems, gerbia vieni kitus ir kartu ieško Dievo buvimo ženklų.

Jau kelerius metus keliaujame bendruomenės keliu, kad pagilintume savo, kaip pašvęstųjų, tapatybę šiuolaikiniame pasaulyje. Kartu su kunigu jėzuitu ir psichoterapeutu iš Belgijos stengiamės atskirti savo santykius skaistybės įžado šviesoje. Tai leidžia mums užmegzti "teisingus" santykius su kitais, teisingą atstumą, leidžiantį mylėti nesisavinant, sudaryti sąjungą nesusiliejant. Tai yra kiekvieno žmogiškojo santykio iššūkis - tiek poroje, tiek bendruomenėje. Daugelis brolių ir seserų yra formavimosi kelionėje, ir džiugu matyti, kaip jie tai įgyvendina. Didelis džiaugsmas priimti br. Vytautą, s. Faustiną ir br. Pranciškų (jaunesnysis), kurie šią vasarą duos amžinuosius įžadus. Be to vyksta dar ir kiti apsisprendimai.

Šią žiemą turėjau džiaugsmo vėl susitikti su broliais Lietuvoje. Brolis Ivanas, kuris liepą baigia savo pirmąją kadenciją, sutiko tęsti tarnystę dar ketverius metus. Mūsų maldos ir dėkingumas yra su juo. Taip pat palaikome naujo pastato broliams projektą. Jiems jau pavyko sutelkti nemažai žmonių, ir jaučiamas entuziazmas statyti tinkamesnę vietą jų misionieriškam gyvenimui.

Nuo praėjusių metų brolis Mišelis buvo atsitraukęs šabo laikui už bendruomenės ribų. Pamažu jis ėmė abejoti savo, kaip brolio ir kunigo, įsipareigojimais. Po Velykų jis išreiškė norą palikti bendruomenę ir kunigystę. Labai liūdna matyti išeinantį mylimą brolį, kuris daug tarnavo ir kuriam visada bus vieta tarp mūsų. Mišelis nori ir toliau likti Lietuvoje ir šiuo metu lavinasi ir ruošiasi tapti pedagogu. Tegul gailestingumo kupinas Viešpats jį lydi ir saugo savo draugystėje.

Dievas visada deda viltis į žmogų. Nelaimės ir konfliktai, su kuriais susiduriame šiandien, gali mus nuvesti į kančią ir nusivylimą. Pranciškus savo gavėnios žinioje kvietė rizikuoti ir pagalvoti, kad esame ne agonijoje, bet, priešingai, gimdyme... O baigdamas popiežius pacitavo keletą Charles'io Péguy eilučių: Tikėjimas ir meilė laiko šios "mažos mergaitės vilties" rankas. Jie moko ją vaikščioti, o ji tuo pat metu traukia juos į priekį.

O mano džiaugsme, Kristus prisikėlė!

Brolis Pranciškus
2024-04-10
Lavaux-ste-Anne, Belgija