| Pasvalyje |
|
Vieta: Šv.Jono Krikštytojo bažnyčios klebonija, Vytauto a. 4, Pasvalys.
Maldos grupės aktualijos Į ramią ir beveik nesikeičiančią Pasvalio maldos grupelės gyvenimo tėkmę nesenai įsibruko Justo gimtadienis. Tai, atrodo, neturėtų būti per daug svarbus įvykis, tačiau šį kart buvo kiek kitaip. Visi kurie buvo suplanavę sveikinti Justą jo gimtadienio progą susitarėme ir sugužėjom į maldos grupelę. Atėjo ir ištikimieji pasvaliečiai, ir iš Vilniaus grįžę studentai ir net kiti, kurie pirmą kartą atėjo į maldos grupelę. Tai buvo labai smagus įvykis, nes pirmą kartą po labai ilgo laiko mūsų buvo tiek daug (penkiolika, gal net daugiau). Bet džiugiausia buvo tai, kad atėjo ir su maldos grupele susipažino nauji žmonės. Maldos grupės istorija San Damijono maldos grupelė Pasvalyje įsikūrė 2008 metais, po to, kai didžioji mūsų dalis pabuvojome Baltriškėse, vasaros stovykloje. Nors mes kartu per Šv. Mišias sekmadieniais giedame jau turbūt kokius 2 metus (gal net daugiau), bet Baltriškės buvo esminis lūžis, kuris mus pakeitė. Ten mes pamatėme gyvą Dievą, pajutome Dievo meilę ir dabar stengiamės ją dalinti kitiems. Iki tol mes daug ką darydavome kartu: eidavome į Šv. Mišias, kartu švęsdavome įvairius gimtadienius ir pan., tačiau viskas buvo kitaip. Galiu drąsiai teigti, kad tuose pasibuvimuose džiaugsmo buvo ne tiek daug. Na ir, be abejo, grįžus iš Baltriškių, visi buvo labai užsidegę, pradžioje bandėme vienokiu ar kitokiu būdu susirinkę kartu melstis, bet gal kiek nelabai sekėsi, kol atvažiavo Broliai ir (jei galima taip sakyti), įkūrė San Damijono maldos grupelę. Iš pradžių mūsų buvo labai daug (turbūt virš dvidešimt žmonių), dabar jų ateina mažiau, bet kiekvieną kartą mus aplanko didžiulis džiaugsmas, kai kartu galime susitikti su Dievu maldoje ir dalintis vieni kitų džiaugsmais ir skausmais. Ką davė labiausiai mums maldos grupelė? Mano manymu, tai, kad dabar mes galime kalbėti apie Kristų, kad Kristus nebėra tik Šv. Mišių metu, bet kad Jis yra kiekviename mūsų žingsnyje. Labai visi dėkojame Broliams ir meldžiamės kartu su kitomis San Damijono maldos grupelėmis. Jonas Maldos grupės narių liudijimai Štai ir sulaukiau savo dvidešimt pirmojo gimtadienio. Daug mano pažįstamų tokios savo sukakties laukia vien dėl to, kad esant šio amžiaus jau galima įeiti į kazino ar kitas pasilinksminimo vietas į kurias prieš tai jie nebuvo įleidžiami. Jie viliasi, jog laisvė lankytis tokiose ir panašiose vietose suteiks jiems daugiau džiaugsmo, gyvenimo pilnatvės. Tačiau laimei, kuri mane aplankė per manąjį dvidešimt pirmąjį gimtadienį, manau, mažai kas gali prilygti. Tai džiaugsmas dalintis Meile. Tačiau, pradėkime nuo pradžių. Šiais metais nutariau nekviesti draugų švęsti mano gimtadienio. Palikau jiems patiems laisvę mane sveikinti. Kovo vienuoliktoji. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena. Aplink jaučiasi šventinis sujudimas. Grįžęs iš studijų Vilniuje, einu link miestelio bažnyčios, kur jau greit vyks vakarinės mišios. Netikėtai pamatau draugus, einančius į šventyklą. Draugus, kuriuos jau seniai kalbinau apsilankyti bažnyčioje. Mano veide atsiranda vis didesnė šypsena ir džiaugsmo ašaros akyse. Atrodo, draugai susitarė susitikti ir mane pasveikinti po mišių. Maldos bendrystė mišių metu ir po jos vykstančioje maldos grupelėje sukelia nepakartojamą džiaugsmą. Draugė manęs paklausia: ,,Kodėl tu taip džiūgauji, jog atėjau į mišias?" Džiaugsmas apima, kai tavo pavyzdys, raginimas padeda patiems artimiausiems atrast kelią į bažnyčią. Malonė dalintis Dievo žodžiu, Meile su tau brangiais žmonėmis. Galbūt, dauguma jų ir neateis į kitas pamaldėles po savaitės ar net į mišias sekmadienį, bet, viliuosi, jog po šio apsilankymo juose įsižiebė tikėjimo kibirkštis. Justas Labai apsidžiaugiau, kai Pasvalyje įsikūrė maldos grupelė. Kai pas mus pirmą kartą atvyko Tiberiados broliai, supratau, kad nuo šiol mes būdami Pasvalyje meldžiamės kartu su visais kitų maldos grupelių nariais, nesvarbu kokiame mieste ar kokiu laiku. Kiekvieną savaitę laukiu ketvirtadienio, kuomet visi susirenkame ir giesmėmis, bei savo dėkojimais šlovinam Dievą, išsakom jam savo prašymus, o svarbiausia atleidžiame vieni kitiems. Kiekviena maldos grupelė tai tarsi tikro džiaugsmo papildymas savaitės kelyje. Vytukas Nors jau seniai turėjau tylų norą lankyti maldos grupę, apie jaunimą, besirenkantį drauge melstis Pasvalyje, sužinojau beveik pakeliui į maldos grupelę – draugė paprašė palydėti. Nupasakojo, kokie žmonės renkasi, ką veikia, kaip bendrauja. Buvo ne tik noras, bet ir šiokia tokia baimė einant į grupelę – nežinojau, kaip mane priims grupelės senbuviai. Tačiau visas nerimas dingo vos pamačius pažįstamus veidus ir šiltas šypsenas. Kartą apsilankiusi supratau, kad ši maldos grupelė yra tai, ko man reikia. Ramybė, jaukumas, galimybė pabūti arčiau Dievo, garsiai išsakyti tai, ką dažniausiai palieku tik savo mintyse, jutimas, jog Jis yra tarp mūsų.. Grupelė tapo neatsiejama mano gyvenimo dalimi ir savotišku ritualu, kuris stiprina mano tikėjimą ir pasiryžimą būti ištikimai Jam. Virginija Man labai džiugu, kad mes įkūrėme maldos grupelę mūsų mieste. Tai tarsi kažkas naujo ir džiaugsmingo mano gyvenime. Iš pradžių joje jaučiausi truputi nejaukiai, ypač, kai būdavo pasidalinimas, nes buvo sunku išsakyti savo patirtus išgyvenimus. Bet laikui bėgant pripratau ir įgavau daugiau pasitikejimo savimi. Džiugu, kad maldos grupelėje visi gyvename bendrystėje ir kartu šloviname Viešpatį. Taip pat galime išsakyti savo prašymus, dėkojimus, susikaupti tyloje ir susitikti su Viešpačiu. Ši maldos grupelė man padeda augti tikėjime ir jį stiprinti. Rūta Į maldos grupelę aš einu ieškoti ramybės. Tam kasdieniam bėgime labai sunku jos rasti. Nėra laiko, kada pabūti tiesiog su savimi, su savo mintimis, bėdomis, skausmeliu...Maldos grupelėje galima šiek tiek sustoti, susimąstyti ir pažvelgti į save. Man patinka ta ramuma, bendraminčiai žmonės aplink. Juk kartu melstis daug smagiau ir nuostabiau. Rasa Kaip surasti:
|
| Atnaujinta Pirmadienis, 24 Spalis 2011 19:14 |
