| Kaune |
|
Vieta: Mažoji Kristaus Prisikėlimo bažnyčia, Aukštaičių g. 4, Kaunas Maldos grupės istorija
Švento Damijono maldos grupelė prasidėjo 2003 (o gal 2002), jaunuolio, dabar jau brolio Vido iniciatyva: norėjo tęsti Baltriškėse pradėtą maldą ir tvirtinti vienybę su Tiberiados bendruomene. Tai viena iš pirmųjų San Damiano grupių Lietuvoje, turinti ilgą ir gražią maldos istoriją. Pradžia buvo Marijos žengimo į dangų bažnyčioje (kauniškiai ją vadina „vytautine“), kurios rektorius Kęstutis Rugevičius šiltai mus priėmė ir rūpinosi. Meldėmės ne tik bažnyčios viduje, bet ir šaltame rūsyje, kurį šildė tik malda. Tada grupelė buvo nedidelė, tačiau jauki, o 2005 Švento Damijono grupelę pakvietė Prisikėlimo parapijos jaunimas melstis drauge, taip grupelė išaugo skaičiumi ir persikėlė į Žaliakalnį, ir truputį blaškėsi ieškodama vietos melstis, tarp dviejų bažnyčių ir įvairių patalpų, kol apsistojome ,,Mažojoje Prisikėlimo bažnytėlėje‘‘ (Aukštaičių g. 4). Švento Damijono maldos grupelė – tai ištikimybės, bendruomeniškumo ir maldos mokykla, kur kartą per savaitę susirenkame melstis ir būti kartu. Nors atrodo yra šalta, tiek už lango, tiek sieloje, nors mokslai ir darbai atrodo jau paskandino mus rutinoje, bet jėgų ir noro susirinkti visada atsiranda. Buvimas kartu suartina ir augina tikėjime. Nors esame visi skirtingi: moksleiviai, studentai, dirbantys, bet noras melstis ir tikėti kartu vienija mus visus. Maldos grupė padeda rasti pašaukimą, nuolat atnaujinti ryšį su Tiberiados bendruomene, praleisti daugiau laiko maldoje, skelbti ir liudyti savo tikėjimą. Per pasidalinimus ir arbatos laiką turime progą pasidalinti savo tikėjimu, rūpesčiais ir laimėjimais, per užtarimo maldą melsti vieni už kitus ir būti vienybėje su kitomis maldos grupėmis, ir visais tikinčiaisiais. Mykolas Maldos grupės narių liudijimai Keista rašyti apie tai, kas, atrodo, taip natūralu, taip įprasta, jog kartais net nesusimąstai, ką gi vis dėlto iš tiesų tavo gyvenime reiškia San Damijono maldos grupė... Prieš dvejus metus aš nė nežinojau, ką reiškia tos dvi raidės – „SD“... tuomet maniau, k tai žodžių junginys, skelbiantis „Surask Dievą“. Bet tikriausiai nelabai klydau J. Juk anksčiau JIS prieidavo prie manęs, aš JO nematydavau, JIS nueidavo, nepastebėdavau... Nesakau, kad dabar viskas pasikeitė, bet šiuo metu Dievo veikimą pastebiu kiekviename žmoguje, ateinančiame į maldos grupelę. Žinoma, neturiu iliuzijos, kad šie žmonės yra tarsi „šventieji“. Juk kas gali pasakyti: „Mano širdis nesutepta, esu laisvas nuo nuodėmės“. Juo labiau jie nėra kažkokie stebukladariai, galintys paslėpti ugnį savo užantyje, kad jų drabužiai nedegtų, ar vaikščioti ant žarijų nenusidegindami pėdų. Greičiau atvirkščiai, į San Damijono maldos grupelę renkasi žmonės lygiai tokie patys kaip ir visi kiti: taip pat turintys savo jausmus, savo mintis, lūkesčius, silpnybes, be to, nuolat ieškantys atsakymo, supratimo, paguodos, o gal tik ramybės. Žodžiu, tiesiog ieškantys... Dievo... Šie žmonės ir yra varomoji jėga, vedanti artyn Dievo kad ir mažais „tip-top“ žingsneliais. Ir ne veltui sakoma, kur susirinkę du-trys, - Dievas tarp jų. O mūsų daugiau... Vadinasi Dievas su mumis, JIS – mumyse. J. Kai pagalvoju apie SD maldos grupę, prisimenu vieną mėgstamiausių šv.Rašto vietų (Mt 14,22-34), kur Jėzus eina vandeniu. Ši ištrauka būtent ir yra tai, kuo ir kaip gyvena į SD ateinantys jaunuoliai. Pirmiausia "Jis užkopė nuošaliai į kalną melstis". Maldos grupelėje iš esmės išgyvenau, jog malda - ji vienintėlė yra tvirtas, tikras, realus pagrindas ir nuoroda į Tiesą, ant kurios galime NEBIJOTI statyti savo gyvenimų. Ji turi būti visa ko pradžia. Tada gyvenimas iš esmės keičiasi. Tada nebebijai "išlipti iš valties" ir eiti ten, kur kviečia Jėzus... Visi, kurie surenkami į šią maldos grupę, kaip anąsyk Jo mokiniai, daugiau ar mažiau esame blaškomi bangų, pučiančio priešingo vėjo. Bet tai jau tampa nebe taip svarbu, nes išgyvename maldos bendrystę, per šv.Rašto skaitymą, mokymus ir savo patirčių dalijimąsi - paguodą, pastiprinimą ir Viltį; jau nebe taip sunku tikėti, kad tamsoje gali išbūti nepavirtęs tamsa. Nes tikėjimo kelionėje esi nebe vienas. Čia ateini ir mokaisi atkurti savo dvasinę sveikatą, mokaisi praplėsti savo "dvasios kraujagysles" ir įsileisti kuo daugiau To, kuris mus labai labai myli. Maldoje mokaisi kantrumo, ištikimybės, paklusnumo, paprastumo ir taip pamažu tampi laisvas, gali patirti ir dalintis didžiuliu džiaugsmu, čia atėjęs patiki Ramybe. Nes Jėzus nuolat kartoja: "Nenusiminkite! Tai aš. Nebijokite!". Drąsos ir ramybės jums:) ir ateikit į maldos grupę:) čia tikrai išgyvensit tikros draugystės su Jėzumi džiaugsmą!
Viktorija
Kaip surasti
|
| Atnaujinta Sekmadienis, 18 Rugsėjis 2011 16:11 |
